2013 m. spalio 31 dienos vakare iš Ginkūnų išvykome į Čekiją, į Srelske Hoštice miestelį, kur vyko Čekijos kroso čempionato Grand prix. Keturi Šiaulių rajono sporto klubas Lukas bėgikai bei dar dvylika bėgikų iš Lietuvos startavome kaip Lietuvos rinktinė. Kelionė buvo labai varginanti. Į vietą atvykome praėjus 22 val. Kelionė vyko gan sklandžiai, oras buvo geras, nelijo. Į Srelske Hoštice miestelį atvykome įdienojus ir apsigyvenome, iš anksto Lietuvos lengvosios atletikos federacijos rezervuotose, vietos mokyklos keturviečiuose kambariuose. Kambariai buvo gana jaukūs su dušais ir tualetais. Vakare 18 valandą gavome žadėtąją vakarienę. Po vakarienės išmėginom mokyklos stalo teniso stalus ir nuėjome ilsėtis prieš rytojaus varžybas. Ryte pakilome apie 7 val. vietos laiku, papusryčiavome valgykloje, susikrovėme būtinus daiktus varžyboms ir išvykome į starto vietą. Trasa buvo tikrai įdomi, išdėstyta avių ganykloje, kuri neseniai buvo nušienauta, todėl buvo slidoka. Buvo išnaudotas kiekvienas ganyklos metras, padaryti net penki kompaktiški, vienas su kitu besikertantys, ratukai su įkalnėmis ir nuokalnėmis bei rąstais. Iš varžybų organizatorių gavome lankstinukus su schemomis, kur kas yra, kur bėgti ir ką daryti. Viskas nubraižyta iki mažiausių smulkmenų. Pateikus gautus numerius, priedo gavome čipus. Prasidėjo varžybos. Oras buvo nelabai geras: lynojo, pūtė stiprokas vėjelis, bet buvo ganėtinai šilta, apie 10 laipsnių šilumos. Pirmi prie starto linijos iš mūsiškių stojo Tomas Rėzgis, Simonas Steponavičius ir Deividas Urbietis. Jie varžėsi su vaikinais, gimusiais 1996-1997 metais, 4100 m bėgimo distancijoje. Geriausiai sekėsi Tomui, kuris iškovojo sidabro medalį (rez. 12:50 min.), lyderį iš Čekijos paleidęs paskutiniajame rate. Nepasisekė Simonui, kuris tenkinosi ketvirtąja vieta (rez. 13:01 min.), nuo trečios vietos skyrė 7 sekundės. Deividas liko tryliktas, nuotolį įveikęs per 13:51 min. Tarp vyrų, gimusių 1993 metais ir vyresnių, 9 km distancijoje devintas finišo liniją kirto Arnas Lukošaitis (rez. 32:09 min.). Įdomiausia mums, turbūt, buvo čekų palaikymas. Tiek trasos teisėjai (aprengti vienodom mėlynom su bėgimo šio kroso atributika striukėm), tiek žiūrovai plojo visiems ir skatino bėgti šūksniais pot pot pot. Kas mūsų kalba reiškia prakaituok, o tariasi kaip put put put. Po finišo vyko apdovanojimai. Tomas gavo medalį su diplomu, sūriu prakaitu užsidirbo 1000 kronų (apie 140 litų) bei maišelį su maisto gėrybėmis. Po varžybų skuodėme į valgyklą valgyti pietų. Šiek tiek pailsėjus, pažaidus tenisą bei krepšinį ir sulaukus vakarienės, išlėkėme į didesnį miestą Strakonice. Pirmiausia, aišku, nulėkėme į prekybos centrą. Apsipirkome ir apžvelgėme miesto senamiestį bei kitas įdomesnis vietas. Grįžę pernakvojome, susikrovėme daiktus, papusryčiavome, atsisveikinome su mus šiltai priėmusiais organizatoriais ir išvažiavome namo. Kelionė buvo ilgoka, todėl ir nuotykių užteko. Pirmiausia sugedo navigacijos kroviklis, tad likome su žemėlapiais (gerai, kad turėjome). Šiek tiek paklaidžiojome Prahoje, dar keliose vietose ne ten pasukome, tačiau po 20 val. beprotiško ir varginančio važiavimo grįžome į gimtinę.
