2010 m. lapkričio 5 dienos vakare iš Ginkūnų išvykome į Lenkiją, į Balstogės (Bialystokas) miestą, į X Nepriklausomybės bėgimą. Šiai kelionei specialiai nesiruošėm. Su kolega iš Panevėžio Dainiumi Gorskiu pasikalbėję, nusprendėm, kad būtų visai įdomu sudalyvaut šiose varžybose. Perkalbėjęs su SK Lukas nariais ir sutikrinęs, kurie iš jų turi asmens dokumentus, nutarėme vykti į šį bėgimą. Iki Balstogės vykome apie 6 valandas. Kėlionėje labai nesisekė: visą kelią lijo lietus, netoli Panevėžio buvo uždaryta geležinkelio pervaža, prie Kalvarijos įvyko avariją ir kelias abiem juostomis buvo uždarytas, viename iš nedidukų Lenkijos miestelių už greičio viršijimą (pražiopsojau miestelio ženklą) sustabdė policiją ir liepė susimokėti baudą… Šaip, ne taip atvykome į Balstogę ir pradėjome ieškoti nakvynės vietos. Neilgtrukus apsigyvenome vietos gimnazijoje virš sporto salės esančiame hole-balkone. Gimnazija atrodė įspūdingai: naujas pastatas, puikios klasės, tualetai, dušai, persirengimo kambariai, sunkūmų kilnojimo salė, erdvi ir didelė sporto salė, pritaikyta visiems sporto žaidimams, erdvūs ir jaukūs koridoriai, vidaus kiemelyje įrengta guminė futbolo aikštelė ir t.t. Miegojome ant gimnastikos paklotų savuose miegmaišiuose. Liūdna tikrai nebuvo, nes į varžybas buvo atvykę ir kolegos iš Pakruojo. Išaušus rytui nuėjome į gimnazijos pirmą aukštą, kuriame vyko registraciją į bėgimą (nors buvo iššiūsta ir išankstinė paraiška, bet lenkams ji pasirodė neįdomi). Registratūroje susėdę jaunos ir nepatyrusios registratorės labai nuoširdžiai juokėsi iš mūsų sudėtingų pavardžių, tad teko pavardes ir iš kur atvykę susirašyti patiems. Pagrindiniame 10 km nuotolyje starto mokestis buvo 30 zlotų, už kurį gavome raktų pakabuką ir tušinuką. Prasidėjo varžybos. Oras buvo prastas: lijo, temperatūra siekė apie 5 laipsnius. Pirmas į mūšio lauką iš mūsiškių stojo Paulius Valantinas. Jis varžėsi su berniukais, gimusiais 1998 metais. 400 m bėgime Paulius finišavo šeštas. Po jo bėgo berniukai, gimę 1997 metais. Aštuntas šioje grupėje 1000 m bėgime parbėgo Ignas Motuzas. 1991-1994 metais gimę vaikinai varžėse 2000 m bėgimo distancijoje. Čia startavo visa lukiečių šutvė. Su visais lietuviais ir lenkais finišo tiesiojoje susidorojęs Šarūnas Mockus finišo liniją kirto pirmas, šiek tiek atsilikęs Mantas Šarauskas tenkinosi septintąja vieta, Rokas Šambaras parbėgo devintas, Karolis Bolskis liko dvyliktas, o Zenonas Šerkšnys – keturioliktas. Vėliau į startą stojo dalviai, bėgantys 10 km nuotolį. Tarp vyrų, gimusių 1971-1980 metais kevirtas finišavo Arnas Lukošaitis (rez. 34:50 min.). O tarp vyrų, gimusių 1961-1970 metais antras finišo liniją kirto Dainius Gorskis (rez. 33:18 min.). Trasa nebuvo įdomi, bėgome tris ratus apie 85 procentus šaligatviais, nebuvo didesnių nuokalnių ir įkalnių. Po finišo vaikų amžiaus grupės dalyviai gavo diplomus, kurie liudijo apie įveiktą nuotolį. Visi dalyviai galėjo sušilti išgėrę karštos kavos ar arbatos bei užkasti virtų dešrelių su duona. Pagrindinio bėgimo dalyviai, grąžinę starto numerius gavo marškinėlius bei medalį su bėgimo simbolika. Po varžybų vyko apdovanojimai sporto salėje. Palaukę kol apdovanos mūsiškius, susikrovėme daiktus ir išvažiavome apsidairyti po miestą, nes lenkai apdovanojo neiašku ką ir neaišku už ką… Miestas pagal gyventojų skaičių už Šiaulius didesnis dvigubai. Kadangi jau temo ir lynojo, tai iškart nuvažiavome į senamiestį. Senamiestis tikrai gražus, su įdomia architektūra ir begale bažnyčių. Taip pat apžiūrėjome ir Branickių rūmus, kurie naktį atrodė tikrai įspūdingai. Parvažiuojant sustojome Augustavo mieste apsipirkti. Maisto parduotuvėse kainos panašios kaip Lietuvoje, dauguma produktų net pigesni. Užkandę patraukėm link namų. Šįkart grįžome be didesnių stabdymų. Tik Lietuvoje sustojus užsipilti kuro, kasos aparatas sustreikavo ir nenorėjo priimti kreditinės kortelės. Bet perkrovus kompiuterį visi nesklandumai baigės, kaip ir mūsų kelionė…
