Vilties bėgimas su komerciniu kvapeliu

2016 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto gatvėmis vyko devintasis Vilties bėgimas, skirtas šv. Pranciškaus onkologinio centro veiklai paremti. Šiame bėgime startavo ir penki Šiaulių rajono sporto klubo Lukas bėgikai. Startinis mokestis buvo nuo 3 iki 20 eurų (kaip komerciniuose bėgimuose). Šiemet pirmą kartą buvo įtrauktas ir 21,098 km nuotolis. Kitos distancijos tradicinės: 10, 5,6 ir 2,9 km. Pirmi startavo pusmaratonio, vėliau įsijungė 10 km, dar vėliau 5,6 km ir paskutiniai 2,9 km bėgantys dalyviai. Apšilome, pasimankštinome, nusirengėme ir atsistojome į startą. Ir čia pasirodo vienas iš bėgimo teisėjo ir praneša, kad startas vėluos: nei daug, nei mažai – tik 20 minučių. Apsirengėme ir nutarėme susisiekti su 5,6 km bėgančiu mūsiškiu Šarūnu Mockumi, bet nepavyko. Šarūnas 5,6 km nuotolį įveikė pirmas, o kirtęs finišo liniją papasakojo kokioje nežinioje klaidžioje ir nusirengęs laukė starto (oras nebuvo labai šiltas, pūtė stiprus vėjas). Dar įdomiau buvo, kad likus iki varžybų porai dienų (gegužes 13 d.) varžybų organizatoriai pakeitė nuostatus pagal, kuriuos 5,6 km distancijoje į apdovanojimus pretenduoja tik jaunių amžiaus grupės dalyviai. Tad Šarūnas liko it musę kandęs. Jaunimo, gimusių 1997 m. ir jaunesnių, amžiaus grupėje 10 km distancijoje nugalėtoju (rez. 33:01 min.) turėjo tapti Robertas Vališauskas (bendroje įskaitoje ketvirtas), tačiau registruojant įvėlėme klaidą prie gimimo metų, ją ištaisėme atsiimant numerius, tačiau fotofiniše to nesimatė. Ir prasidėjo. Nuėjus paklaust kodėl neapdovanojo, fotofiniše sėdintis Brolis – molis (čia dauguma brolių) labai susireikšmino, užvertė aukštyn galvą ir išpyškino, kad mes patys kalti ir dar kokiu gražiu, švelniai šaukiančiu tonu. Ką padarysi, visi klystam. Tačiau, mielas, Broli – moli pamąstyk kas tau algą sukrapšto? Jei nežinai, atsakome, ogi, visi tokie kaip mes bėgantys, mokėdami startinius mokesčius. Nebus mūsų, nebus ir tavęs (negi už dyką sėdėsi?)! Nesvarbu koks tu ten išsimokslinęs su kompiuteriu bebūtum (klavišus mokėjo pabarškint!), bet prieš tai vykusiuose bėgimuose tavęs nebuvo ir nereikėjo. O rezultatai sekančią dieną jau pasirodydavo (ko nepasakysi apie šiemet), nors aštuonis metus nebuvo net jokių čipų. Bėgant susidarė įspūdis, kad šis renginys žiūrovams jau nusibodo. Sustojimuose ir ant šaligatvių stovėję žmonės buvo apatiški, be jokių emocijų. Gelbėjo tik dalyviai susirinkę prie 5,6 ir 2,9 km. Tačiau ir jie šiemet buvo santūresni. Mūsiškių rezultatai išties geri. Tarp vyrų, gimusių 1967-1996 m., amžiaus grupėje ir bendroje įskaitoje antras 10 km distancijoje finišavo Tomas Rėzgis, nuotolį įveikęs per 31:56 min., ketvirtas finišo liniją kirto Aurimas Rimkus (rez. 34:53 min.), o bendroje įskaitoje tarp vyrų jis buvo penktas. Toje pačioje grupėje į dešimtuką pateko ir Arnas Lukošaitis (rez. 36:59 min.). Bet buvo ir teigiamų dalykų: kirtus finišo liniją galėjome atsigaivinti vandeniu bei energetiniais gėrimais, vyrų ir moterų prizininkai buvo apdovanoti piniginiais prizais. Nors ir bėgome visuose devyniuose bėgimuose ir palaikėme šią gražią akciją, tačiau šis bėgimas pradėjo kvepėti komercija. Ir kitais metais tikrai pamąstysi ar verta vykti čia ir prisidėti prie buvusios gražios akcijos ar rinktis kitą bėgimą Latvijoje. Latviai juk tikri mūsų broliai, ne kaip kurie…

Parašykite komentarą